Nuotolinis darbas ir darboholizmo rizikos: ką turi žinoti vadovai?

2021 m., COVID-19 pandemijos karantino metu, didžioji dalis darbuotojų buvo priversti persikelti į nuotolinį darbą. Iš pradžių daugelis šią galimybę priėmė kaip privalumą – lankstesnis grafikas, laikas namuose, mažiau kelionių į biurą. Net ir šiandien nuotolinis darbas dažnai laikomas patrauklia sąlyga tiek darbuotojų, tiek darbdavių akimis.

Tačiau atliktas tyrimas rodo, kad į nuotolinį darbą reikėtų žvelgti atsakingai - nors jis suteikia daugiau laisvės, kartu gali didinti darbo krūvį, prailginti darbo valandas ir tapti palankia terpe darboholizmo vystymuisi. Ypač tai aktualu moterims, kurios, kaip parodė tyrimas, patirdamos didelį krūvį dažniau linkusios į pernelyg intensyvų ir sunkiai kontroliuojamą darbą.

Pagrindinės įžvalgos:

✔️ Tyrime dalyvavo 337 nuotoliu dirbantys darbuotojai iš įvairių Lietuvos organizacijų.

✔️ Rezultatai parodė, kad teigiama sąsaja tarp suvokiamo darbo krūvio ir darboholizmo komponentų (polinkio dirbti pernelyg daug ir nekontroliuojamo polinkio dirbti) yra stipresnė moterų grupėje.

✔️ Moterims patiriant didesnį darbo krūvį, jos dažniau linkusios skirti daugiau laiko ir jėgų darbui, net kai to objektyviai nereikalaujama.

✔️ Tokia tendencija rodo, kad nuotolinis darbas, nykstant riboms tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, ypač didina moterų pažeidžiamumą darboholizmui.

Ką tai reiškia organizacijoms?

Šie rezultatai svarbūs personalo vadovams ir vadovams, kurie siekia ne tik efektyvumo, bet ir darbuotojų gerovės.

✔️ Darbo krūvio kontrolė turėtų būti integruota į darbuotojų sveikatos ir gerovės politiką.

✔️ Vadovai turėtų reguliariai vertinti darbo valandas, užduočių paskirstymą ir užtikrinti, kad darbuotojams skirtas krūvis būtų įveikiamas darbo metu.

✔️ Nuotolinio darbo poreikis turėtų būti analizuojamas individualiai, ypač atsižvelgiant į moteris darbuotojas, kurios pagal tyrimo rezultatus yra pažeidžiamiausios.

Kodėl tai aktualu dabar?

Darboholizmas nėra tik asmeninė problema – jis daro poveikį visai organizacijai: didina stresą, lemia prastesnius darbo rezultatus, mažina pasitenkinimą darbu ir gyvenimu. Tai reiškia, kad organizacijoms būtina imtis aktyvių priemonių šiam reiškiniui atpažinti ir valdyti.

Darboholizmas nėra tik asmeninė problema – jis daro poveikį visai organizacijai: didina stresą, lemia prastesnius darbo rezultatus, mažina pasitenkinimą darbu ir gyvenimu. Tai reiškia, kad organizacijoms būtina imtis aktyvių priemonių šiam reiškiniui atpažinti ir valdyti.

👉 Su visu tyrimu galima susipažinti čia: Nuotoliu dirbančių darbuotojų suvokiamo darbo krūvio ir darboholizmo sąsaja: lyčių skirtumai