Neatvykimas į darbo pokalbį: smulkmena ar patikimumo testas?

Darbo pokalbis – tai ne tik formalumas ar „dar vienas žingsnis“ darbo paieškoje. Tai pirmasis realus susitikimas tarp kandidato ir darbdavio, kuriame vertinamos ne tik kompetencijos, bet ir atsakomybė, komunikacija bei požiūris į susitarimus.

Viena iš situacijų, su kuria vis dar susiduriama atrankose – neatvykimas į sutartą darbo pokalbį arba informavimas apie neatvykimą jau prasidėjus suplanuotam laikui.

Iš kandidato pusės tai gali atrodyti kaip smulkmena. Iš darbdavio pusės – tai pirmasis patikimumo testas.

Kodėl neatvykimas be išankstinio pranešimo yra problema?

Kai suderinamas darbo pokalbio laikas, darbdavys:

✔️ rezervuoja laiką savo darbotvarkėje;

✔️ peržiūri CV;

✔️ pasiruošia klausimus;

✔️ neretai derina susitikimą su kitais komandos nariais.

Tai reiškia, kad pokalbis yra planuojamas ir jam skiriamas dėmesys.

Kai kandidatas neatvyksta arba praneša tik paskutinę minutę, siunčiamas labai aiškus signalas – kito žmogaus laikas nėra vertinamas kaip svarbus.

Ir dažniausiai sprendimą nulemia ne pats neatvykimo faktas, o būtent komunikacijos būdas.

Ar tai visada lemia sprendimą?

Realybėje yra skirtumas tarp skirtingų pozicijų. Žemesnės kvalifikacijos ar greitose atrankose, kur darbuotojų trūksta, toks elgesys kartais dar toleruojamas. Ypač jei kandidatų pasirinkimas ribotas.

Tačiau pretenduojant į aukštesnės kvalifikacijos, administracines, specialisto ar vadovaujančias pareigas – situacija kitokia.

Tokiose pozicijose vertinama:

✔️ atsakomybė;

✔️ patikimumas;

✔️ gebėjimas laikytis susitarimų;

✔️ pagarba procesui.

Jei žmogus nesilaiko susitarimo dar prieš įsidarbindamas, natūraliai kyla klausimas – kaip jis elgsis dirbdamas?

Realus pavyzdys: skirtumas tarp pagarbos ir prarastos galimybės

Kad būtų aiškiau, kaip viena detalė gali pakeisti visą situaciją, pateikiame realų pavyzdį iš atrankų praktikos.

Kandidatė į aukštesnės kvalifikacijos pareigas turėjo atvykti į darbo pokalbį 13.00 val. 13.01 val. gauname SMS žinutę:
„Susirgau, peršalau, neatvyksiu.“

Liga – visiškai suprantama. Peršalimas – gyvenimiška situacija.
Problema buvo ne liga.

Jei kandidatė būtų informavusi ryte – pavyzdžiui, 8 ar 9 valandą – pokalbis būtų buvęs perkeltas. Klientas būtų tai supratęs, nes staigios sveikatos situacijos nutinka visiems.

Tačiau pranešimas, atsiųstas jau prasidėjus suplanuotam pokalbiui, siunčia kitą signalą.

Klientas nusprendė tolimesnio pokalbio nebetęsti. Kandidatė prarado galimybę dalyvauti atrankoje.

Šioje situacijoje esmė buvo ne neatvykimas ir ne liga.
Esmė – pagarba kito laikui ir laiku suteikta informacija.

Kada neatvykimas yra suprantamas?

Gyvenime nutinka nenumatytų situacijų:

✔️ staigi liga;

✔️ nelaimė šeimoje;

✔️ netikėta situacija kelyje;

✔️ rimtos asmeninės aplinkybės.

Tokiais atvejais neatvykimas yra suprantamas. Tačiau net ir tada išlieka vienas svarbus dalykas – komunikacija.

Jei negalite atvykti:

✔️ praneškite kuo anksčiau;

✔️ vėliausiai – tą pačią dieną ryte;

✔️ trumpai ir aiškiai paaiškinkite situaciją;

✔️ pasiūlykite kitą laiką (jei vis dar domitės pozicija).

Net trumpa žinutė ar skambutis gali iš esmės pakeisti darbdavio požiūrį.

Geras ir blogas situacijos sprendimas

Blogas sprendimas:

✔️ Pranešimas po sutarto laiko arba likus minutei iki pokalbio.

✔️ Nėra aiškaus atsakomybės prisiėmimo.

✔️ Nesiūloma alternatyva.

Geras sprendimas:

✔️ Informuoti kuo anksčiau.

✔️ Parodyti supratimą, kad sukėlėte nepatogumų.

✔️ Pasiūlyti kitą galimą laiką.

✔️ Išlaikyti profesionalų toną.

Kartais skirtumas tarp „uždarome kandidatūrą“ ir „perkeliame pokalbį“ yra ne kompetencijos, o komunikacijos klausimas.

Patarimas kandidatams

Darbo pokalbis yra pirmasis profesinis įsipareigojimas tarp jūsų ir potencialaus darbdavio.

Patikimumas prasideda ne nuo darbo sutarties pasirašymo, o nuo gebėjimo laikytis susitarimų.

Jei negalite atvykti – informuokite laiku.
Tai ne tik mandagumas. Tai profesionalumo ženklas.