Kodėl kandidatai patys sau uždaro duris – net to nepastebėdami

Darbo pokalbis retai baigiasi sprendimu „netinka dėl patirties stokos“. Daug dažniau sprendimą lemia smulkūs signalai – tonas, akcentai, nuostata.

Atrankose matome situacijų, kai kandidatas turi tinkamą patirtį, atitinka kvalifikacinius reikalavimus, tačiau pokalbio pabaigoje darbdavys jaučia abejonę. Dažnai durys užsidaro ne dėl kompetencijų, o dėl to, kaip jos pristatomos.

Šiame straipsnyje – keli dažniausi elgesio modeliai, kurie gali nepastebimai susilpninti kandidato poziciją.

1. Per ankstyvas fokusas į atlyginimą

Atlyginimas – svarbi darbo dalis. Tačiau kai pokalbio pradžioje didžiausias akcentas skiriamas tik finansams, siunčiamas signalas, kad:

✔️ pati pozicija mažiau domina;

✔️ svarbiausias kriterijus – tik suma;

✔️ nėra susidomėjimo atsakomybėmis ar komanda.

Profesionalu apie atlyginimą kalbėti tada, kai jau aišku, kad abi pusės mato potencialų bendradarbiavimą. Klausimas „kiek mokėsite?“ pirmosiomis minutėmis dažnai uždaro daugiau durų nei atveria.

2. Kalbėjimas apie tai, kas netinka

Kai kurie kandidatai pokalbio metu iš karto pradeda vardinti:

✔️ kokio darbo laiko nenori;

✔️ kokių užduočių vengia;

✔️ kokia patirtis „nebėra įdomi“.

Natūralu turėti ribas ir lūkesčius. Tačiau jei pagrindinis pokalbio tonas yra apie tai, kas netinka, darbdavys ima abejoti įsitraukimu. Daug stipriau skamba kandidatas, kuris pirmiausia kalba apie tai, kur gali būti naudingas.

3. Gynybinė pozicija

Kartais kandidatai į pokalbį ateina su išankstine nuostata, kad teks „įrodyti savo vertę“ arba „apsiginti nuo vertinimo“. Tai pasireiškia:

✔️ trumpais, uždarais atsakymais;

✔️ įtemptu tonu;

✔️ bandymu teisintis dėl kiekvieno karjeros sprendimo.

Darbdaviai vertina pasitikėjimą ir atvirumą. Gynybinė laikysena kuria įtampą, kuri nebūtinai susijusi su kompetencija.

4. Pasyvumas

Kitas kraštutinumas – visiškas pasyvumas. Dažniausiai tai atrodo taip:

✔️ neužduoda klausimų;

✔️ nesidomi komanda ar darbo struktūra;

✔️ pokalbio pabaigoje tiesiog laukia sprendimo.

Tai gali būti suprasta kaip motyvacijos trūkumas. Net vienas ar du apgalvoti klausimai keičia įspūdį – jie rodo, kad kandidatas svarsto šią galimybę rimtai.

5. Emocinis tonas kalbant apie buvusius darbdavius

Net jei ankstesnė patirtis buvo sudėtinga, labai svarbu išlaikyti profesionalų toną. Aštrūs komentarai ar kritika siunčia signalą, kad ateityje tokia pati komunikacija gali būti nukreipta ir į naują darbdavį. Brandumas atsiskleidžia ne per tai, kiek problemų buvo, o per tai, kaip apie jas kalbama.

Ką verta prisiminti

Darbo pokalbis nėra apie tobulą kandidatą. Jis apie suderinamumą, pasitikėjimą ir bendradarbiavimo galimybę. Dažnai kandidatai duris uždaro ne dėl to, kad nėra pakankamai geri, o dėl to, kad:

✔️ per greitai susikoncentruoja į savo poreikius;

✔️ pamiršta dialogą;

✔️ neįvertina, kokius signalus siunčia.

Mažos detalės formuoja bendrą vaizdą.

Kiekvienas darbo pokalbis – tai galimybė. Kartais tam, kad durys liktų atviros, pakanka:

✔️ aiškios motyvacijos;

✔️ pagarbaus tono;

✔️ atsakomybės;

✔️ tikro susidomėjimo.

Kompetencijos svarbios. Tačiau sprendimą labai dažnai lemia požiūris.